s prazdnikom piervovo sientiabria, tovarišči!

oho, taip intensyviai vasarojau triūsiau, kad nelikdavo laiko rašinėjimams, bet vasara baigės, o kai vasara baigias, ateina rugsėjo pirmoji, o kai ateina rugsėjo pirmoji, jaunuomonė grįžta į mokslo ir švietimo bei ugdymo įstaigas, paprastai mokyklomis vadinamas*, ir ne tik jaunuomenė, bet ir šviesuomenė, t.y. mokytojai, dėstytojai, profesoriai, kitaip tariant pedagogai, ir ūkinės dalies specialistai, t.y. vairuotojai, valytojos, rūbininkės, ūkvedžiai ir pan. O įkandin jų atskuba įvairių kategorijų ir lygių valdininkai, politikai ir politikieriai*, bet ne kasdien, o tik Mokslo ir žinių dieną, nes ta diena yra šventė, o švęsti jie, kaip žinia, labai mėgsta, ne mažiau nei didieji sovietmečio šventikai kompartijos veikėjai ir funkcionieriai, ir dėl tam tikrų, daugeliui suprantamų priežasčių, ypač mėgsta švęsti Rugsėjo pirmąją, o dar labiau rinkimą  metais, kaip šiemet. Todėl ši rugsėjo pirmoji įvairiose mokyklose priminė ne tiek mokslo metų pradžią, kiek sovietmečio demonstracijas, o valdininkų, faktinių ir svajojančių jais tapti, sveikinimo kalbos – jei ne šiaurinės Korėjos vadų, tai komunizmo partorgų postringavimus. O jei manote kitaip, jei nesuprantate, kas čia ne taip, kodėl, pvz, Andrius Tapinas tokius sveikintojus gaudė, kodėl šią dieną aukščiau minėtiems asmenims reikėtų dirbti, o ne reklamuotis, siūlau perskaityti trumpą ir aiškų Ainiaus Lašo komentarą apie Rugsėjo politpirmąją


* universitetas irgi mokykla, tik aukštoji

* politikai ir politikieriai vieni nuo kitų skiriasi tuo, kad pastarųjų daug, o pirmųjų, deja, mažai

galas

tai tėra tik vizija, kurioje regėti asmenys ir įvykiai gali būti nerealūs arba ne, sutapimai ir panašumai gali būti visiškai atsitiktiniai arba tik skaitytojo vaizduotės padariniai

ir ištiko dadų kraštą galas, ir apgaubė dangų tamsa, ir dangus buvo užrakintas devyniais užraktais, ir nebelijo žemėn žetonais, ir baigėsi ledynmetis, ir būtų rovęsi besmegeniai plaukus, jei tik galvas būtų turėję, ir ledas pajudėjo, ir jo tėkmės nieks nebegalėjo sustabdyti, ir nebeliko dadams prasmės gyventi, nes ją išnešė ledonešis, o juk buvo sakyta, buvo graudenta ir netgi grasinta, kad bus blogai, kad ledai ištirps, kad bus baisiau nei pranašų ištarmėse, kraupiau nei ”žvaigždžių karuose” pavaizduota, bet dadai negirdėjo, o gal ir girdėjo, tik nesuprato, o gal netikėjo, nelabai norėjo, ir galas atėjo, ir pasigirdo ne žvangučių ir tuštučių skambesys nuo scenos, o garsi rauda dadų, išvydusių juos ištikusią siaubingą lemtį, ir nutįso ilgi varvekliai po nosimis, ir neliko nieko kito kaip tik mėgautis jais – vis šis tas, vis geriau negu visai be ledo…

vėl apie bažnyčios nuodėmes

,,vėl“, nes apie tai rašoma neretai, taigi tema tikrai ne nauja, kažkam gal ir pabodusi, o kažkam nemaloni. Tik nesuprantu ir negaliu pateisinti besidžiaugiančių tomis nuodėmėmis ir skandalais, kuriuose vadinamieji Dievo bažnyčios tarnai atlieka pagrindinius vaidmenis. Nesuprantu tuo besidžiaugiančių, nes blogiu nėr ko džiaugtis, ir jokio skirtumo, kas daro bloga – degradavęs nusikaltėlis, ministras ar kunigėlis. Išgama gali būti ne tik lūšnyno narkomanas, bet ir bažnyčios hierarchas. O trinti rankomis iš džiaugsmo dėl to, kad kažkas, štai, vėl liūdnai pagarsėjo, irgi nelabai pridera.

Tikiuosi, supratote, ką noriu tuo pasakyti, o dabar pats metas įvardyti dalyko esmę. Trumpai drūtai, per daug neišiplečiant, nes nei pats turiu daug laiko, nei jūs galite jį švaistyti.

Daugelis, ne tik katalikų, bet ir kitų krikščioniškų konfesijų, net kitų religijų atstovų, net ir netikinčiųjų dievais, žavisi dabartiniu popiežiumi, Pranciškumi, aikčiodami dėl to, kad jis ,,toks žmogiškas“ (tartum popiežius būtų dieviškos ar bent angeliškos prigimties), ,,toks šiuolaikiškas“ (tartum bažnyčios vadovas turėtų elgtis kaip antikos žynys) etc. Yra žmonių, kurie viliasi, kad jis atnaujinsiąs bažnyčią, pažabosiąs įvairaus plauko nedorėlius ir, žinoma, pedofilus. Tuo labiau, kad jis pats ne kartą buvo pažadėjęs juos deramai nubausti.

Mhmmmmm… Ilgai laukus dar palauk… Šnipštas iš tų gražių kalbelių, ir daugiau nieko. Pasirodo, daugelio liaupsinamas, o kai kurių net šventu laikomas, popiežius yra dviveidis. Jei apie tai rašytų koks bulvarinis laikraštėlis, nekreipčiau jokio dėmesio, bet kai apie tai rašo toks solidus leidinys kaip ,,Washington post“, kurio neverta įtarinėti šališkumu ir pan. dalykais, nes jam tai nebūdinga. (Skaitykite po nuoroda, anglų k.) O jei manote, kad popiežius niekuo dėtas dėl to, kad iškrypėliai lieka nenubausti, tai kas tada dėtas? Aplinka? Bedieviai? Velniai? O gal nieko nebuvo?

valdančiųjų (ne)žinojimas

šią savaitę mūsų valdantieji stebina tiek savo žinojimu, tiek nežinojimu.

Pradėsiu nuo žinojimo. Kaip teigia ministrų pirmininkas, faktas apie Rusijos diversantų įsibrovimą į Lietuvos teritoriją (neturiu laiko čia visko aprašinėti, išsamesnės informacijos ieškokite čia, po šia nuoroda, arba internete) buvo žinomas, situacija buvo valdoma, viskas baigėsi gerai. Savaime suprantama, neišmanau visų žaidimo taisyklių, kurių laikomasi aukštuosiuose sluoksniuose, bet vis tiek keista, kad niekas niekam ne tik nepareiškė jokios notos, bet nebuvo netgi jokio oficialaus pareiškimo. Tyla dėl vadinamosios šv. ramybės? Mhmmm, o kam tokia ramybė naudinga – valstybinę sieną pažeidusiai šaliai, įsibrovėliams ar tiems, pas kuriuos buvo įsibrauta (tai dar gerai, kad visuomenės apskritai buvo informuota)?

Dabar apie nežinojimą. Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose institucijose dedasi bjaurūs dalykai (dėl laiko stokos jų čia neminėsiu, ieškokite internete), o ministrė niekad nieko nežino. Nusiplauna rankas. Suprask – nekalta. Tačiau būtų ne pro šalį suprasti, kad 1) nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, 2) ministras, kuris nieko nežino, yra prastas ministras.

anonsas

jei domina statistinė informacija apie pasaulio religijas, bet neturite laiko jos ieškoti, jei knieti sužinoti, kurioje pasaulio šalyje be Vatikano 100% jos gyventojų oficialiai yra krikščionys, o kur gyvena daugiausiai ateistų, jei norite išgirsti apie žvejų susitikimą su Jėzumi, Didžiojo sprogimo bliuzą ir lyrišką Tupac’o repą apie tikėjimą, tai ateinantį pirmadienį, balandžio ketvirtąją, 19.30, internetu junkitės prie Centro fm grotuvo (tai padaryti galite ir čia). Ateis laikas, ir jis jau ne už kalnų, kai galėsite klausytis radijo imtuvuose.

Primenu, kad laida ”O kas ten?” skirta ne tik davatkoms ir bedieviams, o Centro fm – jauniausias ir laisviausias nuo visokių politinių ir kt. pan. priklausomybių radijas.

O tiems, kas nekantrauja išgirsti kol kas tik siauram vienos religijos atstovų rateliui žinomą teoriją apie svarbiausią žmonijos degradavimo priežastį, dovanoju keliolikos sekundžių įrašą (pelės žymeklį ekrane užveskite ant nurodos ir spauskite kairįjį pelės klavišą)

karas ar ne karas?

tai tik nuomonė, į kurią galite numoti ranka ir toliau į viską žiūrėti pro rožinius ar kitos mėgiamos spalvos akinius, pro kuriuos pasaulis atrodo toks gražus…

O nuomonė štai kokia. Tai, kas dabar vyksta čia pat, Europoje, yra karas. Tik bijoma tai pripažinti, tartum pripažinus nutiktų kažkas baisaus, lyg nieko baisaus nevyktų jau dabar, kol vis vengiama tiesiai šviesiai įvardyti tai, kas dedasi. Įvardijus būtų atitinkamai elgiamasi. Būtų aišku, kas yra kas. O tas vadinamasis korektiškumas, kuriuo vadovaudamiesi vadinamieji oficialūs asmenys, trypčioja vietoje, eilinį kartą vieni kitiems reikšdami susirūpinimą, solidarizuodamiesi etc., prie gero neprives, tuo labiau, kad jau privedė prie blogo, ir jokio skirtumo jau nėra, ar žudynes toliau vadinsime teroristiniais išpuoliais, ar karu. Taip jau yra, nepaisant to, ar mes to norim, ar ne. Belieka elgtis taip, kad nebūtų blogiau. O tai priklausys ne nuo priešų malonės, bet nuo mūsų pačių.

apie antivalstybinę propagandą antraštėse

po galais, motinos, esamos ir būsimos, jūs dar nesukilote? Čia turbūt reikėjo ne klaustuko, o šauktuko, ir ne vieno, o kokių trijų. Tai ko jūs laukiate? Ir vėl reikėtų šauktukų. Ko jūs nesiraunate plaukų ir nieko nedarote, kad išgelbėtumėte savo vaikučius? Vėl turėjo būti šauktukas arba šauktukai. Argi neskaitėte lietryčio? Taigi aktyvios, pasak antraštės autoriaus ar autorės (paties rašinėlio neskaičiau, tik girdėjau iš kitų) motinos sukilo. Jūs ką, pasyvios, abejingos, jums vienodai ar jūsų vaikučiai eis į kariuomenę ir mokysis, reikalui esant, ginti Tėvynę, ar sėdės šalia jūsų, įsikibę į sijonus?

O dabar rimčiau. Antraštė nėra toks nekaltas dalykas, kaip gali atrodyti neįgudusiam skaitytojui. Kartais antrašte ištransliuojama žinia, kurią norima perduoti žemiau esančiu tekstu (ką gali žinoti, gal skubantis skaitytojas, pvz toks kaip aš, nė neskaitys, kas ten rašoma toliau). Taigi lietrytis vakar, Seimui priėmus įstatymą dėl privalomos šauktinių tarnybos Lietuvos kariuomenėje, paleido esą graudulingą, o iš tiesų apgailėtiną, tekstą su rėksminga antrašte: ,,Sukilo aktyvios motinos: neatiduosime savo vaikų kariuomenei!“

Tokia antraštė, mano manymu, yra ne šiaip sau rėksminga, bet propagandinė, formuojanti antivalstybines nuotaikas. Paaiškinsiu. Pradėkime nuo antrosios dalies, nuo tariamai aktyvių motinų šūkio: ,,neatiduosime savo vaikų kariuomenei!“ Kas gi čia dabar? Atiminėja vaikus? Grobia? Tik šįkart jau ne norvegai, o kariuomenė? Baisi ir negailestinga net vaikams, kuriuos kėsinasi atimti iš juos mylinčių lepinančių motinėlių. Mhmmm. Ei, o kieno gi ta kariuomenė? Ne mūsų? Gal Vietnamo, o gal Rusijos arba Brazilijos ar kokios kitos užsienio šalies, kurią teks ginti, jeigu jai kils grėsmė?

Šios antraštės dalies po dvitaškio skelbiama žinia: kariuomenė (mūsų Tėvynės, o ne kokia kita) yra blogis. Sakote, kad taip neparašyta? Skaitykite iš naujo, ir ne tik raides sudėkite, bet leiskite veikti smegenų vingiams.

O dabar – į antraštės pradžią. ,,Sukilo aktyvios motinos…“. Sukilo – reiškia, kad tai jau rimta, nes sukilimas tai ne šiaip koks paburnojimas. Skelbiama žinia: tai jau ne juokai, o rimtas reikalas. Aktyvios – vadinasi, tos, kurios neabejingos, kurioms rūpi, kurios šioje antraštėje (ir turbūt tekste, bet aš jo neskaičiau ir neskaitysiu, nedidinsiu lietyrčio skaitytojų, kuriuo jau seniai nesu, skaičiaus) atlieka teigiamų personažų vaidmenį, priešingai toms, kurios nesukilo, kurioms nerūpi jų vaikučiai ir kurios, skirtingai nuo pirmųjų,  atlieka neigiamų personažų vaidmenį, nors antraštėje jos neįvardytos, bet akivaizdžiai numanomos. Skelbiama žinia: ei, mielos skaitytojos, prie kurių jūs, prie aktyviųjų ar prie pasyviųjų? Prie neabejingų vaikams ar prie tų, kurios savo vaikeliais nesirūpina? Dar vienas žodis liko – motinos. Jam komentarai nereikalingi. Perskaičius šį žodį turi suvirpėti širdis. Neatmetu galimybės, kad autorė(-ius) to ir tikisi, o gal ir ne tik ji(s), bet ir dar kas nors, kam mūsų kariuomenė yra blogis.

Centro fm, 106,1 mhz

reklama

centro fm – nuo praėjusių metų internete veikianti laisva, nuo jokių politinių vėjų ir interesų grupių nepriklausoma radijo stotis (daugiau informacijos rasite, paspaudę ant jos logotipo tinklaraščio dešinėje. Jau greit, turbūt nuo balandžio ar gegužės, ji bus transliuojama radijo eteryje, 106,1 mhz dažniu Kėdainių krašte. O kol kas galite klausyti ir paspaudę ant šios nuorodos: grotuvas.centrofm.lt

 

sveiki gyvi lietuviai!

akt

žinau, žinau, antraštėje trūksta kablelio. Sąmoningai neįterpiau. Atrodo, kad be jo sveikinimas įgauna gilesnę reikšmę.

Ir dar . Šia proga norėčiau pasidžiaugti, kad bent jau viešai negirdėti rėksmingų nevykėlių pareiškimų, kurie prieš kelerius metus buvo ne tokie ir reti, jog jiems gėda būti lietuviais. Ar tik aš jų negirdžiu, ar tikrai pritilo?

Gražios, džiugios šventės!